2024 m. kovo 12 d. įmonių grupė „AUGA group“, kurianti tvarias žemės ūkio technologijas ir sprendimus, pradėjo biometano dujų tiekimą per dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ gamtinių dujų sistemą. Lietuvoje pagamintos žaliosios dujos bus parduodamos Vokietijos rinkoje, kur biometano infrastruktūra yra labiausiai išvystyta Europoje. Projektiniai 3 biometano jėgainių pajėgumai leidžia sugeneruoti 61 tūkst. megavatvalandžių dujų per metus.
Įmonių grupė biometano dujas parduoda bendrovei „Tube Green“. Dujos į gamtinių dujų sistemą yra perduodamos pasinaudojant bendrovės dujų įleidimo punktu. Tokia galimybė, tiekti biometano dujas į gamtinių dujų sistemą naudojant nutolusį įleidimo punktą, tiesiogiai neprijungtą prie dujų gamybos įrenginio, atsirado tik 2023 m. pabaigoje.
„Nors jau kurį laiką turėjome galimybes pradėti biometano dujų gamybą, tačiau jų tiekimas į dujų įleidimo punktą, nutolusį nuo gamybos įrenginio nebuvo apibrėžtas Lietuvos Respublikos įstatymuose. Džiaugiamės, kad ilgo ir nuoseklaus darbo dėka, mes ir kiti šalies biometano dujų gamintojai šiandien jau turime galimybę gaminti žaliąsias dujas regionuose, kuriuose galima užsitikrinti pakankamą poreikį žaliavų, o pagamintas dujas vėliau sėkmingai parduoti vietinėje ar tarptautinėje rinkoje“, – sako Kęstutis Juščius, „AUGA group“ valdybos pirmininkas.
Anot K. Juščiaus, tvariosios technologijos ar produktai, kaip biometano gamyba iš žemės ūkio veiklos susidarančių antrinių žaliavų, nors ir reikalauja investicijų, šiandien gali būti sėkmingai komercializuotos ir užtikrins įmonių grupei naują stabilų pajamų šaltinį. Be to, biometanas – viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių, yra integrali ir „AUGA group“ vystomo žiedinės ekonomikos verslo modelio dalis, o ateityje šios dujos bus naudojamos mūsų įmonių grupės sukurtuose „AUGA M1“ traktoriuose.
„AUGA group“ gamina biometaną iš gyvulininkystės veiklose susidariusių šalutinių gamybos produktų – karvių srutų ir vištų mėšlo. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją“, biometaną naudojant kaip alternatyvą iškastiniam kurui transporto sektoriuje, sutaupoma nuo 70% iki 206% ŠESD emisijų, išsiskiriančių kuro gamybos, perdavimo ir naudojimo metu. Todėl efektyviai išnaudojant žemės ūkyje susidariusias antrines žaliavas, jose sukaupta energija yra neišvaistoma, bet grąžinama į rinką universalesnės energijos forma taip kartu generuojant ir papildomas pajamas.
Biometano dujų gamyba bei jų panaudojimas įvairiuose sektoriuose reikšmingai prisidės ir prie visos Europos Sąjungos energetinės nepriklausomybės kūrimo. Remiantis Europos Komisijos patvirtinto „RePowerEU“ planu, iki 2030 m. Europos Sąjungos biometano gamybos apimtį siekiama padidinti iki 35 mlrd. kubinių metrų.
Potencialų biometano poreikį Lietuvoje sustiprina 2021 m. patvirtintas Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymas, kuriame numatyta, kad 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje sudarytų ne mažiau kaip 15 proc., be to, svarbu pažymėti – žemės ūkyje naudojamo transporto (traktorių) emisijos yra priskaičiuojamos transporto sektoriui.
„Biometanas gali būti panaudojamas įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio, transporto ar pramonės. Turime sėkmingų panaudojimo pavyzdžių Europos šalyse – štai Švedijoje biometanas, vietoje iškastinio kuro, daugiausiai yra naudojamas automobiliams bei autobusams, o Italijoje – šildymui ir vėsinimui. Remiantis Europos Biodegalų Asociacijos ir „Gas Infrastructure Europe“ sudarytu Europos Sąjungos biometano žemėlapiu, nuo 2021 m. iki 2023 m. balandžio mėn. biometano gamyklų skaičius padidėjo beveik 30 proc. Tai yra aiškus ženklas, kad biometano dujų poreikis reikšmingai auga“, – teigia K. Juščius.